Praūžė šiurpusis helovinas

Praūžė šiurpusis helovinas

Gaila, kad tikroji helovino diena visada būna atostogų metu. Tačiau tokios šventės nešvęsti būtų tiesiog neprotinga, todėl mes ją paankstinome ir atšventėme spalio 26-ąją. Nuo pat ryto mokykla skendėjo dūmuose ir triukšmingoje muzikoje, o visiems ateinantiems į pamokas ar darbą teko brautis  šiurpiu, šikšnosparnių krebždesio pilnu miško taku. Bet tai – tik menkas paširdžių pakutenimas, lyginant su siaubo kambariu, kuriame visiškoje tamsoje reikėjo atrasti draugą: basomis sekti jo pėdsakais, užrištomis akimis grabinėti uždarose dėžėse ir atpažinti jį pagal išorinius požymius čiuopimo būdu. Akivaizdu, kad esame labai draugiški – nusidriekė ilgiausios eilės norinčių rasti savo draugus. Ir tai dar ne viskas. Uoga ant helovino torto buvo morgo kambarys, kuriame atsisėdus ant kėdės reikėjo susikalbėti su draugo vėle. Brrr… Bet helovinas yra helovinas – ši šventė turi ir linksminti, ir šiurpinti, taigi, viskas buvo taip, kaip ir turėjo būti.

Šiandien iš helovino beliko tik rudeninių puokščių paroda. Na ir voriukai, tebešmirinėjantys koridorių grindimis bei sienomis. Ir, žinoma, neužmirštami įspūdžiai bei nuotraukose sustabdytos akimirkos.