Istorija

Faktai apie mokyklą

1897 m. – pirmoji dvimetė Šilutės žemės ūkio mokykla (veikė iki 1914 m.)

1947 m. – Hugo Šojaus dvaro patalpose buvo atidarytas Kretingos žemės ūkio mokyklos sodininkystės – daržininkystės skyrius.

1950 m. – Šilutės brigadininkų ir ūkvedžių mokykla (10 mėnesių tarybinių ūkių ūkvedžių ir brigadininkų kursai)

1952 m. – Šilutės žemės ūkio vidurinė mokykla

1959 m. – Šilutės žemės ūkio technikumas

1975 m. – Šilutės tarybinis ūkis – technikumas

1990 m. – Šilutės mokykla agrofirma

1992 m. – Šilutės žemės ūkio mokykla

Mokyklos direktoriai

Jonas Muralis 1950 m. (agronomas)

Jonas Gutauskas (darbo metų nepavyko nustatyti) (agronomas)

H. Sudikas (1959 – 1961 m.) (veterinarijos gydytojas)

Stasys Bagdonas 1961 – 1975 m. (inžinierius)

Ignas Venckavičius 1975 – 1987 m. (hidro inžinierius)

Bernardas Maliauskas 1987 – 1994 m. (mokslinis agronomas ekonomistas)

Algimantas Abromaitis nuo 1994 m. (miškų ūkio technikas; žemės ūkio gamybos ekonomistas)

Šilutės žemės ūkio mokyklos istorija

Mūsų mokykla turi seną, įdomią, daugiau kaip šimtą metų besitęsiančią istoriją, kuri glaudžiai susijusi su Šilutės dvaro rūmais ir jų garsiuoju savininku Hugo Šojumi. Jis buvo pirmasis žiemos žemės ūkio mokyklos įkūrėjas ir  rektorius.

Mokyklos istorija prasideda 1897 m., kai Šojaus iniciatyva  ir jo didelių pastangų dėka, padedant Rytų Prūsijos provincijos valdžiai, Šilokarčiamoje buvo įsteigta dvimetė žiemos žemės ūkio mokykla. Hugo Šojus pastatė mokyklai namą, kurio pirmo aukšto patalpos buvo pritaikytos užsiėmimų tikslams ir 5 metus leido jomis naudotis nemokamai. Šiose patalpose buvo įrengtos dvi klasės, mokytojų kambarys bei susirinkimų kambarys.

Žiemos žemės ūkio mokyklos atidarymas įvyko 1897 m. spalio 14 d., o jau kitą dieną  prasidėjo užsiėmimai. Mokyklos devizu tapo Fridricho Didžiojo pasakyti žodžiai: „Žemės ūkis yra pirmas iš visų menų, be jo nebūtų pirklių, poetų ir filosofų, tik tai yra tikrasis turtas, ką duoda žemė“.

Tuometinė mokykla ruošė būsimuosius ūkininkus, kurie galėtų savarankiškai vadovauti vidutinei ir smulkiai žemės ūkio įmonei bei užtikrintų jos tobulėjimą ir žengimą į priekį. Mokiniai turėjo būti supažindinami su naujausiomis mokslo žiniomis, kad vėliau galėtų savarankiškai priimti sprendimus taikydami jas savo įmonės praktinėje veikloje.

Mokyklos valdymą ir ugdymo procesą vykdė Rytų Prūsijos Žemės ūkio centrinės sąjungos išrinkti kuratoriai ir mokytojai. Pirmuoju mokyklos rektoriumi tapo Hugo Šojus. Mokytojų kolegiją sudarė mokyklos rektorius, vedėjas, vyresnysis mokytojas, mokytojas, rajono sekretorius, veterinarijos gydytojas.

Mokiniai turėjo griežtai laikytis mokyklos nustatytos tvarkos. Mokslas truko dvejus metus. Užsiėmimai vykdavo tik žiemos metu. Pirmajame, žiemos semestre, daugiausia buvo dėstomi bendrieji dalykai: vokiečių kalba, skaičiavimas, geometrija, gamtos mokslai, kuriuos tuo metu sudarė chemija ir augalininkystė. Antrame semestre  daugiau dėmesio buvo skiriama žemės ūkio specialybės dalykams. Žiemą mokiniai mokėsi teorinių dalykų, o vasarą atlikdavo praktiką pavyzdiniuose ūkiuose bei Šojaus dvare. Pats H. Šojus ne tik vadovavo mokyklai, bet ir dėstė joje vokiečių kalbą.

Žiemos žemės ūkio mokykloje mokėsi mokiniai ne tik iš Šilokarčiamos,  bet ir iš Klaipėdos, Tilžės, Ragainės, Pakalnės ir Labguvos apskričių. Į mokyklą buvo priimami mokiniai, baigę 8 metų liaudies mokyklą. Priimant buvo reikalaujama šių dokumentų: mokyklos baigimo pažymėjimo, vietinės valdžios sutikimo lankyti mokyklą bei raštiško tėvo sutikimo. Mokslas buvo mokamas. Už vieną žiemą semestro pradžioje reikėjo sumokėti 30 markių. Mokiniams buvo suteikiama ir gyvenamoji vieta,  už kurią taip pat reikėjo mokėti 30 markių. Ją buvo galima gauti paprašius mokyklos vedėjo.

Manoma, kad mokyklos veikla nutrūko I pasaulinio karo metais sudegus mokyklos pastatui bei dėl moksleivių stokos. Tačiau Šilutės kraštotyros muziejuje saugomuose archyviniuose dokumentuose galima rasti duomenų, teigiančių, kad 1920 m. Žiemos žemės ūkio mokykla buvo perkelta į Klaipėdos miestą ir laikinai „pavietota“, (patalpinta) laivininkystės mokykloje. Daugiau duomenų apie mokyklą tarpukario laikotarpiu nėra.

sojaus dvarasNutrūkusi mokyklos veikla vėl buvo atnaujinta tik po II pasaulinio karo buvusiuose Šojaus dvaro rūmuose. 1947 m. čia buvo atidarytas Kretingos žemės ūkio mokyklos sodininkystės – daržininkystės skyrius. Dalis dėstytojų atvykdavo iš Klaipėdos ir Kretingos, o Šilutėje pastoviai dirbo tik keli dėstytojai.

1950 m. buvo įsteigta atskira mokykla – 10 mėnesių tarybinių ūkių ūkvedžių ir brigadininkų kursai.

1952 – 1959 m. mokykla reorganizuota į vidurinę žemės ūkio mokyklą vadovaujantiems darbuotojams ruošti, suteikiant jaunesniojo agronomo specialybę. Dvaro pastatai buvo perstatyti ir pritaikyti mokyklos poreikiams: rūmuose ir priestate įrengtos klasės ir kabinetai, svirne – berniukų, o buvusioje kiaulidėje – mergaičių bendrabučiai. Arklidės buvo paverstos sporto ir aktų sale, karvidėje įrengti kabinetai, garažas ir pagalbinė salė, o tarnų name – biblioteka. Moksleivius į mokyklą priimdavo tarybinių ūkių ministerija. Moksleivių išsilavinimas buvo labai nevienodas. Vieni jų buvo baigę vidurinę mokyklą, o kiti nebaigę net 7 klasių. Pastarieji 7 klases užbaigdavo lygiagrečiai mokydamiesi vidurinėje mokykloje. Kadangi mokiniai iš ūkių gaudavo labai dideles stipendijas, ši mokykla buvo praminta „auksine“. Turintieji šeimas gaudavo 1200, o viengungiai – 900 rublių (tų metų valiutos kursu). Šios stipendijos kartais viršydavo net dėstytojų algas. Jaunesniojo agronomo specialybę baigė 327 mokiniai.

1959 – 1975 m. vidurinė žemės ūkio mokykla buvo reorganizuota į Žemės ūkio technikumą. Mokykloje buvo ruošiami agronomai, o nuo 1965 m. ir zootechnikai. Pirmuoju technikumo direktoriumi buvo veterinarijos gydytojas H. Sudikas, o nuo 1961 m. technikumo direktoriumi buvo paskirtas inžinierius Stasys Bagdonas. Mokykloje veikė dieninis ir neakivaizdinis skyriai.

Įsteigus žemė ūkio technikumą pradėta rūpintis jo mokomosios – gamybinės bazės stiprinimu. Todėl 1960 m. buvo įsteigtas mokomasis ūkis, kurį sudarė 420 ha. žemės. 1968 m. prie mokomojo ūkio buvo prijungti dar du kolūkiai – Žalgirio, Užleknių bei Pašyšių tarybinio ūkio Gaidelių skyrius. Iš viso mokomasis ūkis turėjo 6,5 tūkstančius ha. žemės. Mokomasis ūkis ir Šilutės Žemės ūkio technikumas turėjo atskirą administraciją.

1959 m. – 1975 m. Šilutės žemės ūkio technikumas paruošė ruošė 1020 agronomų ir zootechnikų.

1975 – 1990 m. Šilutės žemės ūkio technikumo mokomasis ūkis perorganizuotas į Šilutės tarybinį ūkį – technikumą. Mokomasis ūkis, esantis Pagryniuose, buvo sujungtas su technikumu, kuriam vadovavo vienas direktorius. Į technikumą buvo priimami moksleiviai, baigę ne mažiau kaip 8 klases. Mokslas truko 3,5 m. Mokykloje buvo dieninis ir neakivaizdinis skyriai. Iki 1980 m. dieninis skyrius išleido 14 agronomų, 11 zootechnikų laidų, o neakivaizdinis – 16 agronomų ir 10 zootechnikų laidų. Iš viso buvo paruošta beveik 2000 žemės ūkio specialistų.

Didėjant žemės ūkio specialistų poreikiui, augo mokinių skaičius, o dvaro patalpos ugdymo tikslams tapo per ankštos, todėl 1985 m. Pagryniuose buvo pastatytas naujas mokomasis korpusas su erdviomis sporto ir aktų salėmis, įrengtas stadionas. Šalia mokyklos pastatyti trys 288 vietų bendrabučiai mokyklos mokiniams ir jaunų mokytojų šeimoms. Mokinių ir darbuotojų patogumui duris atvėrė nauja valgykla.

1990 – 1992 m. mokykla vadinosi Šilutės mokykla agrofirma.

Nuo 1992 m. –  Šilutės žemės ūkio mokykla.

Laikas keitė mokyklos veidą. Prisitaikant prie naujų laikmečio reikalavimų ne kartą keitėsi specialybės.

1984 m. šalia zootechniko specialybės, įvesta nauja – hidromelioracijos specialybė. Iki 1992 m. mokykla paruošė 6 laidas  – 222 hidrotechnikus.

1986 m. įvesta nauja hidromelioracijos darbų mechanizavimo specialybė. Paruoštos 4 laidos hidromelioracijos technikos  mechanikų. Iš viso 124 specialistai.

Nuo 1985 m. mokykloje zootechniko specialybė nebebuvo ruošiama. 1989 m. buvo išleista paskutinė zootechnikų laida. Iš viso mokykla paruošė 1984 zootechnikus.

Nuo 1989 m. suderinus su žemės ūkio ministerija, mokyklai leista savarankiškai rinktis specialybes, rengti ugdymo planus ir programas.

1989 m. pačios mokyklos iniciatyva, pirmą kartą Lietuvoje, pradėta ruošti nauja administracinių – ūkinių reikalų vedėjos specialybė.

1992 m. mokykloje pradėta ruošti naujas 3 pakopos specialybes – žemės ūkio technikos mechaniko ir namų ūkio ekonomės. Į mokyklą buvo priimami mokiniai baigę 9 klases.

1993 m. įvesta administracijos techninės darbuotojos specialybė. Į ją priimamos moksleivės baigusios vidurinę mokyklą. Baigus šią specialybę buvo suteikiamos papildomos sekretorės – referentės, ekskursijų vadovės po Žemaitiją kvalifikacijos.

1995 m. įvesta namų ūkio meistro miškininko specialybė.

1996 m. miškininko bei vidaus vandenų žvejo specialybės.

Nuo 1995 m. mokykloje pradėti organizuoti kursai traktorininko vairavimo pažymėjimams įsigyti, nuo 1996 m. – ūkininkavimo žinių minimo kursai.             Rajono žemdirbiams buvo rengiami seminarai sodininkystės, daržininkystės, bulvių auginimo, tausojančios žemdirbystės klausimais.

2000 – 2001 mokslo metais mokykloje įvestas profilinis mokymas. Mokykla tapo pavaldi Švietimo ir mokslo ministerijai. Buvo atnaujintos visos mokymo programos. Pradėta ruošti nauja 3 pakopos biuro komersanto specialybė.

2001 m įvestos smulkaus verslo organizatoriaus ir miškininkystės verslo darbuotojo, techniko priežiūros verslo darbuotojo specialybės.

2000 m. mokykloje įkurtas Regioninis Žemdirbių testinio mokymo centras. Šio centro veikla sudarė sąlygas nuolat mokytis suaugusiems pagal testinio profesinio mokymo programas. Regioninis Žemdirbių testinio mokymo centras nuolat organizuoja kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo kursus.

2003 m. liepos 1 dieną prie Šilutės žemės ūkio mokyklos buvo prijungta ir jos skyriumi tapo Žemaičių Naumiesčio politechnikos mokykla. Žemaičių Naumiesčio skyriuje buvo ruošiamos šios specialybės: III pakopos  kirpėjas, autoremontininkas bei I pakopos apdailininkas (statybininkas), suvirintojas, virėjas.

2003 m. mokykla primoji Klaipėdos regione pradėjo ruošti naują specialybę – prekių vežimo organizatorius.

2006 m. įvesta smulkiojo verslo paslaugų tiekėjo specialybė.

2006 m. įvesta logisto ekspeditoriaus specialybė.

2008 įvesta sekretoriaus specialybė. Taip pat tais pačiais metais iš Žemaičių Naumiesčio skyriaus į Pagrynius perkeltos automobilių remontininko ir kirpėjo specialybės.

2009 m. įvesta miško darbininko specialybė.

2012 m. įvesta logisto ekspeditoriaus specialybė mokiniams kurie yra baigę 12 klasių.

2008 m. mokykloje akredituota vidurinio ugdymo programa ir įsteigtas gimnazijos skyrius.

Tais pačiais metais renovuotas pagrindinis mokyklos pastatas:  pakeisti langai, apšiltintos lauko sienos, stogas, atlikti fasado ir vidaus apdailos darbai.

Nuo 2011 m. liepos mėn. mokykloje kuriamas žuvininkystės sektorinis praktinio mokymo centras, kuriame bus rengiami žuvų augintojai  recirkuliacinėmis technologijomis, žuvies pirminio apdorojimo darbuotojai, vidaus vandenų mažųjų laivų ir žvejybinių valčių laivavedžiai, rekreacinės žvejybos paslaugų teikėjai.