Ūkininkavimo pradmenų programa

Norintiems pradėti ūkininkauti

Fizinis asmuo, siekdamas vienas ar su partneriais verstis žemės ūkio veikla ar miškininkyste ir teikdamas savivaldybei dokumentus įregistruoti ūkį Ūkininkų ūkių registre, turi pateikti savo arba partnerio (partnerių) dokumento, patvirtinančio profesinį pasirengimą ūkininkauti, kopiją. Teikiant dokumentų kopijas, kartu pateikiami ir dokumentų originalai arba nuorašai, patvirtinti notaro.

Kokio reikia profesinio pasirengimo norint pradėti ūkininkauti?

Profesinis pasirengimas ūkininkauti pripažįstamas pateikus vieną iš išvardytų dokumentų, (patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 3D-131 „Dėl ūkininko profesinio pasirengimo reikalavimų“ (Žin., 2003, Nr. 33-1388), (Lietuvos  Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 3D-883 redakcija):

žemės ūkio profesijų (susijusių su žemės ir (ar) miškų ūkio veikla) (žemės ūkio veikla suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatyme (Žin., 2002, Nr. 72-3009; 2008, Nr. 81-3174) specialaus vidurinio (iki 1995 m.), aukštesniojo (iki 2009 m.), aukštojo koleginio, aukštojo universitetinio (bakalauro, magistro ar jam prilygstančio) išsilavinimo kvalifikacijos pažymėjimo ar diplomo kopiją. Asmenys, baigę profesinio mokymo ar studijų programas, atitinka ūkininko profesinio pasirengimo ūkininkauti reikalavimus tuomet, jei profesinio mokymo ar studijų programose buvo mokoma žemdirbystės, augalininkystės, gyvulininkystės ar miškininkystės dalykų (disciplinų);

mokymo įstaigos išduotą profesinio mokymosi pasiekimų pažymėjimą arba pažymą, kuria patvirtinama, kad asmuo yra su žemės ir (ar) miškų ūkio veikla susijusios specialybės studentas arba mokinys, arba pažymą apie nebaigtą su žemės ir (ar) miškų ūkio veikla susijusį aukštąjį koleginį ar universitetinį išsilavinimą (jei toliau nesimoko, o turi surinkęs ne mažiau kaip 80 kreditų arba 3200 akademinių valandų), arba mokymo įstaigos išduotą pažymą apie nebaigtą mokymąsi siekiant įgyti su žemės ir (ar) miškų ūkio veikla susijusią kvalifikaciją (jei mokėsi ne mažiau kaip dvejus mokslo metus);

Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto biologijos specialybės diplomo kopiją, Lietuvos edukologijos universiteto (buvęs Vilniaus   pedagoginis  institutas) biologijos ir žemės ūkio pagrindų specialybės diplomo kopiją;

Ūkininko ūkio šakų tvarkymo mokymo programos (kodas 2620205), kuri buvo vykdoma iki 2007 m. kovo 21 d., ir kitų formaliojo tęstinio profesinio mokymo programų, susijusių su žemės ir (ar) miškų ūkio veikla, kurių trukmė ne mažiau kaip 320 val., kvalifikacijos pažymėjimo kopiją;

Ūkininkavimo žinių pagrindų mokymo programos (kodas 261062102 ar 1620205) baigimo pažymėjimo kopiją;

Ūkininkavimo pradmenų mokymo programos (kodas 261062110) baigimo kvalifikacijos pažymėjimo kopiją;

Ūkininkavimo žinių minimumą patvirtinančio pažymėjimo, nurodyto žemės ūkio ministro ir Žemės ūkio rūmų pirmininko 1992 m. lapkričio 6 d. patvirtintoje Ūkininkavimo žinių minimumo, jo patikrinimo tvarkos bei ūkininkų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo kursų sistemoje, kopiją.

Ūkininko profesinio pasirengimo ūkininkauti reikalavimai netaikomi:

asmenims, registruojantiems ūkį Ūkininkų ūkių registre; asmenims, vyresniems kaip 50 metų amžiaus ir turintiems ne mažesnę kaip 3 metų žemės ūkio veiklos patirtį.

III. Ūkininkavimo veiklos patirtis nustatoma:

pagal turimus pasėlių deklaravimo, gyvulių ženklinimo, žemės ūkio produkcijos realizavimo dokumentus; pagal ūkininko ar žemės ūkio įmonės išduotą pažymą apie darbą ūkininko ūkyje ar žemės ūkio įmonėje, pateikiant pagrindimo dokumentus (pvz. darbo sutarčių, paslaugų sutarčių, paslaugų teikimo kvito kopijas);pagal ūkininko išduotą pažymą ūkininko šeimos nariui apie darbą ūkininko ūkyje;

jei žemės ūkio veikla (deklaruojami pasėliai, ženklinami gyvuliai, realizuojama žemės ūkio produkcija) buvo vykdoma sutuoktinio vardu ir sutuoktinis yra miręs, žemės ūkio veiklos patirtis nustatoma pagal seniūnijos išduotą pažymą. Tais atvejais, kai šiame punkte nurodytas asmuo registruoja ūkį kartu su partneriu, kuris neatitinka šio punkto nustatytų reikalavimų, asmens partneriui šio punkto nuostata netaikoma.

  1. Ką daryti neturint tinkamo profesinio pasirengimo?

Asmenys, neturintys profesinio pasirengimo ūkininkauti ir negalintys pateikti nurodytų dokumentų, reikiamą kvalifikaciją ir kompetencijas įgyja baigę mokymus pagal Ūkininkavimo pradmenų mokymo programą arba savišvietos būdu pagal minėtos programos reikalavimus;

asmenys, norintys baigti mokymus pagal Ūkininkavimo pradmenų mokymo programą arba  įgyti profesinio pasirengimo ūkininkauti kompetencijas savišvietos būdu, pateikia prašymą vienam iš profesinio mokymo teikėjų, turinčių teisę vykdyti mokymus pagal minėtą programą;

asmuo gali savišvietos būdu įgyti profesinio pasirengimo ūkininkauti kompetenciją  ir dalyvauti vertinant  jo savišvietos būdu įgytą kompetenciją tuo atveju, jei jis turi ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ar yra įgijęs tam tikrą  profesinę kvalifikaciją bei turi ne mažesnę kaip 1 metų žemės ūkio veiklos patirtį, kuri nurodyta III punkte.

Mokymų pagal Ūkininkavimo pradmenų programą tvarka

Mokymus pagal Ūkininkavimo pradmenų mokymo programą gali vykdyti profesinio mokymo teikėjai teisės aktų nustatyta tvarka. Profesinio mokymo teikėjų sąrašas skelbiamas programos ,,Leader“ ir žemdirbių mokymo metodikos centro interneto svetainėje www.zmmc.lt .

Asmenims, norintiems įgyti profesinio pasirengimo ūkininkauti kompetenciją savišvietos būdu, profesinio mokymo teikėjas nustato konsultacijų ir kompetencijų vertinimo laiką. Konsultacijoms skiriamas laikas turi užtikrinti reikiamų kompetencijų, nurodytų ūkininkavimo pradmenų mokymo programoje, įgijimą.

Asmenims, išklausiusiems mokymus pagal formaliojo tęstinio profesinio mokymo programas, susijusias su žemės ir (ar) miškų ūkio veikla, taip pat  Žemės ūkio ministerijos patvirtintas  tęstinio profesinio mokymo programas, ir pateikusiems kvalifikacijos tobulinimo kursų baigimo pažymėjimus, profesinio mokymo teikėjas, atsižvelgdamas į baigtus mokymus, gali įskaityti Ūkininkavimo pradmenų mokymo programos dalis ir sutrumpinti mokymo programos apimtį.

Asmenims, įgijusiems reikiamas kompetencijas pagal Ūkininkavimo pradmenų mokymo programą ir gavusiems kompetencijų įvertinimo pažymėjimus, teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas Minimalaus profesinio pasirengimo ūkininkauti kvalifikacijos pažymėjimas.

Baigusių mokymus pagal Ūkininkavimo pradmenų mokymo programą arba savišvietos būdu asmenų įgytas kompetencijas vertina Švietimo ir mokslo ministerijos akredituotos institucijos, vadovaudamosi  Asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarkos aprašu (Žin., 2012, Nr. 146-7558).

Probleminius klausimus ir skundus, susijusius su išsilavinimo dokumentų įvertinimu ir atitiktimi ūkininko profesinio pasirengimo ūkininkauti reikalavimams, nagrinėja Komisija žemdirbių minimalaus profesinio pasirengimo probleminiams klausimams spręsti, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 3D-214 (žemės ūkio ministro 2013 m. kovo 28 d. įsakymo Nr. 3D-230 redakcija).

Kur galima mokytis pagal Ūkininkavimo pradmenų mokymo programą?

Norintys mokytis asmenys turėtų kreiptis į profesinio mokymo įstaigas. Mokymo institucijų sąrašas yra Programos LEADER ir žemdirbių mokymo metodikos centro interneto svetainėje – www.zmmc.lt

VII. Kokios institucijos gali kreiptis paramos mokymui organizuoti pagal Ūkininkavimo pradmenų mokymo programą?

Paraiškas gali teikti mokymo institucijos, turinčios Švietimo ir mokslo ministerijos išduotą licenciją vykdyti formalųjį mokymą pagal Ūkininkavimo pradmenų mokymo programą.

Paraiškas iš mokymo institucijų priima Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos nuo 2009 m. balandžio 14 d. visus metus. Daugiau informacijos – www.nma.lt

Parama mokymui organizuoti pagal Ūkininkavimo pradmenų mokymo programą skiriama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“  veiklos sritį „Asmenų, susijusių su žemės ir miškų ūkio veikla, mokymas ir informavimas“ įgyvendinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 3D-446.

VIII. Kur rasti informacijos apie mokymą pagal Ūkininkavimo pradmenų mokymo programą?

Mokymo laikas ir vieta, kita reikalinga informacija skelbiama Programos LEADER ir žemdirbių mokymo metodikos centro tinklalapyje www.zmmc.lt

Informacija apie mokymą pagal Ūkininkavimo pradmenų mokymo programą taip pat skelbiama mokymą vykdančių institucijų tinklalapiuose.

PROGRAMOS „LEADER“ IR ŽEMDIRBIŲ MOKYMO METODIKOS CENTRAS

ŪKININKAVIMO PRADMENYS

FARMING BASICS

Atnaujinta mokymo programa

Programos kodas 261062110

Mokymosi trukmė – 320 val. (8 savaitės).

Suteikiama profesinė kompetencija – jaunasis ūkininkas

Mokymo programa atnaujinta – 2013-06-04

MOKYMO PROGRAMOS APIBŪDINIMAS

Mokymo programos aktualumas. Mokymo programa skirta asmenims, neturintiems žemės ūkio išsilavinimo ir siekiantiems įregistruoti ūkį Ūkininkų ūkių registre.

Tikslai ir uždaviniai. Teorinio mokymo metu klausytojai bus supažindinami su Europos Sąjungos ir Lietuvos žemės ūkio politika, augalininkystės, gyvulininkystės, veterinarijos, ekonomikos, apskaitos ir teisės pagrindais, aplinkosauga, darbo ir civiline sauga.

Tikslinė klausytojų grupė. Minimalus išsilavinimaspagrindinis.

Reikalavimai lektoriams. Dėstyti pagal šią programą gali asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą, tinkamą dėstomo dalyko kvalifikaciją ir ne mažiau kaip 2-jų metų praktinio darbo patirtį. Visi dėstytojai turi gilinti dalykines, pedagogines, psichologines žinias, tobulinti kvalifikaciją savišvietos būdu, kursuose, seminaruose.

Mokymo vieta ir mokymo metodai. Mokymo programą sudaro teorinis ir praktinis mokymas. Teorinis mokymas vyks auditorijoje, kurioje yra vaizdinės medžiagos demonstravimo technika. Praktiniam mokymui skiriamos 170 valandų. Praktinius užsiėmimus klausytojai atliks ūkininkų ūkiuose, bendrovėse, perdirbimo įmonėse, mokslo tiriamuosiuose institutuose ir kt. Mokymosi metu numatoma organizuoti mokomąsias išvykas į ūkininkų ūkius, lauko dienas, parodas ir kt.

Mokymo metodai – paskaita, vaizdinės mokymo medžiagos stebėjimas, diskusijos, aptarimas, analizė ir vertinimas.

Mokymo ištekliai ir priemonės. Mokymo klasės ir kabinetai: augalininkystės pagrindų, veterinarijos, gyvulininkystės pagrindų, žemės ūkio technikos, ekonomikos, darbo ir civilinės saugos; informatikos ir personalinių kompiuterių. Laboratorijos: traktorių ir žemės ūkio mašinų priežiūros, augalininkystės ir augalų apsaugos, veterinarijos ir gyvulininkystės. Kiti objektai: ūkininko ūkis, mokomasis ūkis, biblioteka.

Mokymo planas ir atskirų dalykų programos aptartos su Lietuvos ūkininkų sąjunga, Žemės ūkio rūmų, Žemės ūkio konsultavimo tarnybos specialistais, Lietuvos žemės ūkio universiteto ir Lietuvos veterinarijos akademijos dėstytojais.

ĮGYJAMI GEBĖJIMAI (KOMPETENCIJOS)

Baigęs mokytis pagal šią programą, klausytojas turi žinoti:

  • Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros politiką reglamentuojančius teisinius dokumentus.
  • Kultūrinius žemės ūkio augalus, dirvožemio rūšis, pagrindines trąšas, piktžoles, rajonuotas pagrindinių kultūrinių augalų veisles, augalų ligas ir kenkėjus.
  • Piktžolių, augalų ligų ir kenkėjų naikinimo būdus.
  • Ekologinės žemdirbystės pagrindus.
  • Lietuvoje auginamų pagrindinių gyvulių ir paukščių veisles; laikymo būdus ir pagrindinius reikalavimus tvartams, gaunamos produkcijos ir pašarų kokybės bei ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimus;
  • Užkrečiamųjų ligų pagrindines priežastis, ligų profilaktikos priemones.
  • Pagrindines augalininkystės ir gyvulininkystės mašinas bei įrenginius, mechanizuotų darbų seką, agroserviso ir techninio serviso teikiamas paslaugas, mašinų eksploatacines medžiagas.
  • Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo reikalavimus.
  • Aplinkosaugos, žemės naudojimo reikalavimus, saugaus darbo ir civilinės saugos taisykles.

 

Baigęs mokytis pagal šią programą, klausytojas turi mokėti:

  • Atlikti žemės darbus (arimo, akėjimo, kultivavimo ir kt.).
  • Apskaičiuoti atskirų augalų sėklos poreikį; sėti, sodinti ir prižiūrėti žemės ūkio augalus; nuimti derlių ir jį sandėliuoti.
  • Įvertinti pašarus pagal išorinius požymius, nustatyti pašarų kiekį atskirų rūšių gyvuliams ir paukščiams, juos paruošti, šerti ir lesinti.
  • Melžti karves, laikytis melžimo higienos.
  • Laikyti ir prižiūrėti gyvulius ir paukščius, auginti veislinius gyvulius.
  • Prižiūrėti sergančius gyvulius.
  • Apskaičiuoti agregatų darbo našumą bei reikiamą jiems eksploatuoti medžiagų kiekį.
  • Įvertinti gamybos išteklius; planuoti gamybos apimtis ir investicijas.

MOKYMO PLANAS

Mokymo trukmė – 320 val.

Eil. Nr. Dalyko pavadinimas Skiriama valandų Atsiskaitymo forma
iš viso teorijai praktikai
1. Bendroji žemės ūkio politika 8 8 Testas (Įsk.)
2. Augalininkystės pagrindai 70 38 32 Praktinė užduotis (Įsk.)
3. Gyvulininkystės pagrindai 72 40 32 Praktinė užduotis (Įsk.)
4. Veterinarijos pagrindai 26 14 12 Testas (Įsk.)
5. Žemės ūkio mechanizavimas ir statyba 44 22 22 Praktinė užduotis (Įsk.)
6. Verslumo pagrindai, veiklos apskaita ir teisė 30 17 13 Praktinė užduotis (Įsk.)
7. Miškininkystės pagrindai 12 5 7 Praktinė užduotis (Įsk.)
8. Aplinkosauga, darbo ir priešgaisrinė sauga 10 7 3 Testas (Įsk.)
9. Gamybinė praktika 40 40 Praktinė užduotis (Įsk.)
Baigiamasis žinių vertinimas

 

8 8 Kvalifikacinis egzaminas
Iš viso 320 150 170